top of page
Eilėmis prakalbintos nuotraukos

Renata Širvinskienė

2023-1208_Kai_lopo_širdis_angelai_Irena_Berštienė_IMG_2713.JPG
2023-1208_Kai_lopo_širdis_angelai_Irena_Berštienė_IMG_2713.JPG
Kai lopo širdis angelai 

Kai žvarbią dieną lopo širdis angelai,
Prašau labai, tik jūs jiems netrukdykit.
Gal mažumėlę dar... ir būtų per vėlai...
Bet jiems geriau žinot, KADA... sutikit.

Mažu auksinio vilties siūlo dygsneliu,
Tegu netobulai, tegu randuotai,
Prisiūna meilės šypsnį „Aš galiu!!!"
Ir širdžiai šviesą pamatyt vėl duoda.

Deja, nė vienas negyvena tobulai,
Širdies be reikalo jūs nedraskykit.
Kai niūrią dieną lopys širdis angelai,
Prašau labai, tik jūs jiems netrukdykit.

Irenos Berštienės lėlė bei nuotrauka

Renatos Širvinskienės eilės

iš knygos "Jausmų veidrodžiai"

Eilėraščius rašau, įkvėpta gražių nuotraukų. Jose pastebiu tai, kas rezonuoja su mano pajauta, ir tas emocijas ar jausmą „išlieju“ eilėmis. Mano kūryboje ne nuotrauka iliustruoja eilėraštį, o eilėraštis leidžia prabilti nuotraukai. Kviečiu pasinerti į „vaizdo ir žodžio“ duetų šokio sūkurį.

Abi knygos – tai poezijos rinkiniai-fotoalbumai, kuriems savo nuotraukas dovanojo per 80 autorių. Tai – ir žinomi fotografai, ruošiantys savo parodas, ir žymūs gamtininkai-fanatai, ir gal dar ne visiems žinomi, bet labai gabūs fotografai-mėgėjai ar dailininkai.

Skirtingos emocijos – skirtingi eilėraščiai. Viskas kaip gyvenime: nusivylimą keičia supratimas ar laimė, akimirkos laikinumą – pilnatvės horizontai. O atradimus ir esmių suvokimą kartais norisi „praskiesti“ žaismingais pajuokavimais. Kiekvienas knygos puslapis atverčia vis kitą istoriją ir emociją. Jei vienas puslapis šiandien neranda atgarsio Jūsų širdyje, verskite kitą!

Šios knygos prašosi ne į Jūsų knygų lentyną, o ant stalelio toje vietoje, kur geriate kavą ar pasidedate akinius prieš miegą...

bottom of page